- munduras
- mundùras dkt.
.
.
munduras — mundùras (rus. мyндиp, vok. Montur) sm. (2) kareivio (ar šiaip tarnautojo) uniforminis švarkas: Striukas brangus mano mundurėlis, šviečia dangų aukso giverėlis Kp. Siuvė tėvas man gunčelę, trumpą mundurėlį LTR(Drsk). Parbėgs žirgelis, parbėgs… … Dictionary of the Lithuanian Language
apsegioti — apsegióti vksm. Òrdinais apsegiótas mundùras … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
mundiera — ×mundiera sf. (1) K, mundierà (2) NdŽ; R258, MŽ345 žr. munduras: Duos karalius mundierėlę, prie mundierai šviesią šoblę LB127. ^ Atein ponaitis raudona mundieraite Lkš … Dictionary of the Lithuanian Language
mundierius — ×mundiẽrius sm. (2) MitIV449 žr. munduras: Davė ploščių ir mundierių NS500. Uždės man kiverėlį, užvilks man mundierėlį NS507 … Dictionary of the Lithuanian Language
mundūra — ×mundūra sf. (1) KII68,190 žr. munduras … Dictionary of the Lithuanian Language